- atstojimas
- atstojìmas sm. (2), atstójimas (1) KII150; Q14, H153, SD216,386, R5,50,205, MŽ16,67,273, Sut, N, M 1. refl. → atstoti 1 (refl.): Išrinktas pirmininkauti, Kubickas pasiūlė atsistojimu pagerbti žuvusius kovotojus rš. | prk.: Ar galima sapnuoti apie atsistojimą tokios valstijos, kokia buvo Lietuva gadynėje Gedimino? V.Kudir. 2. → atstoti 8: Ar aš bijau tavo atstojìmo – kitą berną dar geresnį rasiu Ėr. 3. nuėjimas, pasitraukimas, pasišalinimas: Jumus apie tą atstójimą savą pasakiau DP216. Christus pirm atstójimo bylojo apaštalump savump DP226. | prk.: Naujai atgimusi yra prigimtis po žiemos atstojimo prš. | refl.: Atsistojìmas Dievo: kada tik nueisiu spaviedėn, tai kunigas ir lojoja Prng. 4. → atstoti 9: Tokie induostis ing didį smurtą pateriojimo vieros ir atstojimo nuog bažnyčios Dievo DP70. 5. → atstoti 12: Išpliursta duona, bulvių dėta: mažas tėra miltų atstojìmas Šts. 6. mirtis: Nabaštininko atstojimą … giminė graudžiai apraudojo LC1878,35. Atstojimas rakuojamas esti kančia esanti BBIšm3,2. Ir taip jis savuoju atstojimù prieigą mumus padarė gyvenimump amžinump DP448. \ stojimas; antstojimas; apstojimas; atstojimas; įstojimas; išstojimas; nustojimas; pastojimas; perstojimas; prastojimas; pristojimas; sustojimas; užstojimas
Dictionary of the Lithuanian Language.